- valakinis
- 1 valãkinis, -ė adj., smob. (1) Ds kas turi valaką žemės, valakininkas: Gaspadoriai valãkiniai turėjo po aštuonias saptynias karves Č. Petrikėnas gi valãkinis ūkinykas buvo Slm. Bagoti ūkinykai buvo, valãkiniai Svn. Valãkinis žmogus – laikė penkias karves Mrc. Valãkinis bernas Rš. Valakinis valstietis turėjo atlikti visą prievolių normą, turėjęs pusę valako – pusę normos rš. Šitie valãkiniai samdydavo berną, mergą Krns. Seniau tik valãkiniai turėjo plūgus, kiti ardavo arklais Ktk. Valãkinis net duonos stigdavo Švnč. Valãkiniai turėjo penkias karves, tai tiktai pienuotas dugnys milžtuvėlės (mažai pieno) Plvn. Apstaisyt negi teip turėjom kaip valãkinės Šmn. Tas šniūras valãkinio an tris dalis padalytas – trys broliai buvo, trim padalijo PnmR.
Dictionary of the Lithuanian Language.